Birželio popietė Vilniuje. Į tamsų visureigį įsėdę du draugai degalinėje įsipila degalų ir patraukia Klaipėdos link. Prie vairo sėdi Karolis Raišys, patyręs Lietuvos ralio pilotas. Nedidelis daiktų krepšys ir kavos termosas tarsi byloja apie įprastą savaitgalio išvyką. Visgi ši kelionė nėra eilinė. Naujas „Defender“ tempia priekabą automobiliams gabenti: žinomas lenktynininkas išsiruošė parsivežti įsigyto visureigio, į kurio paieškas leidosi vedinas vaikystės svajonės.
Automobilis, naujojo savininko laukiantis švedo Andreaso garaže, – charizmatiškasis šiuolaikinio „Defender“ pirmtakas, nuotykių ieškotojų, bekelės užkariautojų ir tyrinėtojų ikona. Tai ne mašina, tai legenda ant ratų. Šių visureigių padangos nuo 1948 m. raižė visus įmanomus pasaulio kampelius veždamos mokslininkų ekspedicijas, gabendamos garsiųjų bekelės lenktynių „Camel Trophy“ ekipažus ar tiesiog nuotykių troškulio genamus romantikus. Tokius, kaip ekipažai iš Oksfordo ir Kembridžo – studentai, praėjusio amžiaus viduryje nukeliavę nuo Londono iki Singapūro – beveik 30 000 kilometrų.
Tvirti ir galingi, patikimai riedantys per smėlį, akmenis ar bet kurį kitą paviršių, 4 x 4 pirmtakai traukė ir Holivudo žvaigždes, ne kartą gelbėjo Džeimsą Bondą, juos visą gyvenimą mylėjo karalienė Elžbieta II. Be pravažumo karaliais tituluojamų visureigių iki šiol neapsieina Raudonojo Kryžiaus humanitarinės misijos. O šių dienų bekelės entuziastams „Defender“ – tiesiog modernus inžinerijos stebuklas, tvirtumo ir rafinuotumo derinys, be vargo įveikiantis visas kliūtis, o greitkeliuose ir miesto gatvėse dovanojantis vairuotojui neįtikėtiną važiavimo komfortą.
Vaikystės vizija
„Mano kasdienybė daugiausia sukasi aplink sportines mašinas, tačiau mane be galo traukia tai, kas turi gilias šaknis, legendą. Istoriją. Dar vaikas būdamas vartydavau senus žurnalus, juose regėdavau automobilius su kanojomis, dviračiais ir krepšiais ant stogo, eiles idealiai vienodų visureigių, paruoštų kelionėms į vietas, kur žmogaus koja retai įžengia. Tas vaizdas man taip įstrigo, kad nešiojausi jį ir suaugęs, visuomet jaučiau pulsuojančią nuotykių gyslelę. Kažkas nori skirsti į kosmosą, o aš visada troškau važiuoti bekele per pasaulį. Bendradarbiavimas su legendinių britiškų automobilių gamintoju tapo puikia galimybe nupūsti dulkes nuo senos svajonės“, – pasakoja K. Raišys, vienintelis sertifikuotas „Land Rover“ vyresnysis instruktorius Baltijos šalyse.
Šiųmečiame Dakaro ralyje jis visureigiu „Defender 130“ vežiojo korespondentą fiksuojantį lenktynių akimirkas. Prisipažįsta, ši patirtis ne tik atkleidė neįtikėtinas šio automobilio technines galimybes, bet ir įkvėpė siekti daugiau. Tarsi atgijo visi vaizdiniai iš vaikystės žurnalų – tik šįkart už legendos vairo lenktynininkas jau matė save, kovojantį su Dakaro smėlynais. Pradėjęs galvoti apie mašiną, kurioje sutilptų jo nuotykių ilgesys, aistra britiškiems automobiliams ir lenktynių adrenalinas, sužinojo, kad 1979 m. pirmajame ralyje Paryžius-Dakaras dalyvavo „Land Rover Series 3“, pasaulio bekelės aistruolių simbolis. „Tai galutinai sudėliojo visus taškus ant i. Supratau, kad man reikia būtent šio modelio, nes jis tobulai suderina mano norą prisiliesti prie istorijos ir tai, kas aš esu šiandien“, – sako lenktynininkas.
Dabar jis vyksta parsivežti savosios legendos, kurią įsigijo radęs skelbimą, o nusipirko net neapžiūrėjęs – sutrukdė neplanuoti reikalai, tad rankpinigius paliko draugas. „Tau patiks“, – lakoniškai konstatavo. 1978 m. gamybos modelis priklauso pagyvenusiam švedui, kantriai laukiančiam Karolio jau porą mėnesių. Minties pirkinį parvežti užkėlus ant automobilius gabenančio tralo K. Raišys net nesvarstė. „Mane domina ne metalo masė – aš perku istoriją. Noriu pats joje ir dalyvauti“, – paaiškina automobilininkas.
Į kelionę jis išsiruošė su naujausios kartos „Defender“ – automobiliu, kurio techninius parametrus ir važiavimo komfortą pažįsta kaip penkis savo pirštus, tačiau dar nebuvo išbandęs ilguose atstumuose. Be to, sako K. Raišys, ar gali būti geresnis pasirinkimas tempti priekabai su ikoniniu modeliu? Istorija ir šiuolaikinės inovacijos. Legenda ir jos įsikūnijimas. Pirmtakas ir jauniausias palikuonis. Tobulas skambesys.
„Negana to, kad šiuolaikinis „Defender“ idealiai tinka tokioms kelionėms, man, kuriam labai svarbu vizualumas ir istorijos sąskambiai, šis dviejų automobilių tandemas reiškia ir kur kas daugiau. Važiavimas su „Defender“ ir jo pirmtaku savaime buvo menas, performansas, nuotykių ir naujų pažinčių generatorius, traukęs visų aplinkinių akis“, – grįžęs pasakos K. Raišys.
Išskirtinė kelionė
Draugas, kuris pirmasis apžiūrėjo perkamą automobilį, iškart perspėjo: defenderio prireiks jau vien iki jo privažiuoti, mat pardavėjas gyvena atokioje Švedijos vietovėje be asfaltuotų kelių.
Dyzelinis 3 litrų, 6 cilindrų, 250 AG „Defender 250“ su užduotimi susitvarkė nepriekaištingai. Priekabą – ir tuščią, ir pakrautą – tempė taip, kad jos net nesijautė. „Savo darbą padarė gamintojo ištobulinta vilkimo sistema. Automobilis gali vilkti iki 3,5 t ir jis tą daro absoliučiai puikiai, o važiavome net ne su pačia galingiausia versija“, – sako patyręs vairuotojas. Jau grįždami namo su kolega nusprendė dar pakeliauti po Švedijos kalnus ir klonius, bekeles ir miestelius – be didelio tikslo, tik dėl paties važiavimo malonumo. Juos lydėjo stebėtini sutapimai ir pažintys: pavyzdžiui, vienoje meno galerijoje susipažino su jos savininke, kuri su vyru daug metų keliavo po laukinę Afrikos gamtą su „Station Wagon“ – dar viena istorine „Defender“ versija. „Kai žmonės pamato kad važiuoji su defenderiu ir tempiesi vintažinį jo modelį, atsiranda daug jungčių. Ir riedant Švedijos keliais, ir laukiant kelto, ir grįžus į Lietuvą sulaukiau daug šiltų žvilgsnių, žinučių, pasisveikinimo mirksint šviesomis prasilenkiant. Labai geras jausmas“, – šypsosi lenktynininkas.
K. Raišys neslepia – tai buvo grynai emocinis pirkinys, todėl vyko į nežinią. Su pardavėju telefonu persimetęs vos keletu frazių, neuždavęs tūkstančio klausimų, kuriuos visada išsiaiškindavo įsigydamas kitus automobilius, jis važiavo susitikti su svajone nebūdamas tikras, ar ji nesubliukš. Abejonės išnyko vos įsukus į Andreaso kiemo įvažą. „Kai išvydau greta namo stovintį kelionei visada pasirengusį „Discovery“, kasdienai skirtą „Range Rover Evoque“ ir savąjį senuką, rūpestingai įkurdintą garaže, o aplink kojas ėmė glaustytis šeimininkų katė, vardu Rover, supratau, kad atsidūriau teisingoje vietoje“, – šypsosi jis.
Netrukus paaiškėjo, kad vargu ar galima buvo tikėtis daugiau. Andreasas, begalinis šio britiško prekių ženklo gerbėjas, savo mylimam automobiliui ieškojo ne bet kokio pirkėjo: norėjo, kad mašina patektų į suprantančias rankas. Kartu su žmona Marija svetingai priėmę lietuvius, jiems perdavė ne tik marine blue spalvos automobilį, bet ir neįtikėtiną jo istoriją.
„Prieš patekdama į šią šeimą mašina priklausė Švedijos miestelio savivaldybei, vėliau tarnavo ūkininkui. Įsigijęs ją Andreasas bandė atgaivinti kasdieniam naudojimui, tačiau tuo metu jie išgyveno ne pačius lengviausius laikus: kamavo rimtos sveikatos, finansinės bėdos. Mašiną teko parduoti, ją įsigijo medžiotojas. Matydama, kaip vyras dėl to kankinasi, Marija, nors ir likusi viena šeimos maitintoja, ryžosi drąsiam pirkiniui: jiedu įsigijo „Discovery“, patogiai jį įsirengė ir ėmė daug keliauti. Pasak jų, šis sprendimas pastatė šeimą ant kojų visomis prasmėmis: dingo ligos, atsistatė pajamos ir sugrįžo gyvenimo džiaugsmas. O tada vieną savaitgalį vartydami laikraštį jiedu išvydo skelbimą apie parduodamą automobilį. Nuotraukoje buvo ta pati mašina, kurią kadaise perleido medžiotojui. Tą pačią minutę susikrovę daiktus jie išvažiavo atpirkti savojo automobilio. Jis tarnavo dar ne vienus metus, o šiandien, nors ir nėra idealios būklės, tačiau vis dar važiuoja“, – su užsidegimu pasakoja K. Raišys.
Senajam veteranui užvažiavus ant defenderio tempiamos priekabos, jaudinantis reginys tiesiog prikaustė dėmesį.
„Negalėjau atitraukti akių, kultinis vaizdas. Kažkas ištarė – tarsi anūkas vežtųsi senelį pamatyti pasaulio. Išties jautru. Žinau daug istorijų apie epinį šių automobilių dizainą, o dabar gavau progą savo akimis įsitikinti, kiek neįtikėtinai daug išvaizdos elementų iš savo pirmtako perėmė šių laikų „Defender“. Aliuminio kėbulas, lemputės šoniniuose sparnuose, alpine lights, firminiai pailgi langeliai, gerinantys matomumą staigiuose kalnų viražuose. Legendinė praeitis, radusi vietą naujų technologijų eroje“, – žavisi K. Raišys.
Naujasis „Defender“ išlaikė ir visas pravažumą gerinančias funkcijas, kuriomis visuomet garsėjo šie visureigiai, ir kurias šiandien savo modeliuose įkomponuoja retas industrijos gamintojas. Pavyzdžiui, esminius tikro visureigio atributus – papildomą transmisijos mechanizmą, paprastai vadinamą tiesiog palėtintoju, ir tarpašinę blokiruotę. Skiriasi tik jų valdymas: sename modelyje – sudėtinga svirtelių sistema, naujajame – vieno mygtuko paspaudimas. Nuo pirmtakų nūdienos defenderius labiausiai skiria komfortabilumas: ilgą laiką šie automobiliai buvo funkcionalumo šedevrai, neturintys lygių ištvermės reikalaujančiose trasose. Nei pravažumo, nei praktiškumo legenda niekur nedingo, bet šiandien jai dar daugiau jėgos suteikia inovacijos ir technologijos, be kurių neįsivaizduojamas prabangus automobilis. Kad važiavimas būtų dar komfortiškesnis, atsisakyta ir rėminės konstrukcijos, kuria pasižymėjo jų pirmtakai.
Legendos verta svajonė
Daug laiko kelyje praleidžiantis, ne kartą kartu su savimi į ralį sportinius automobilius gabenęs K. Raišys tikina, kad ši kelionė buvo lyg poilsinės atostogos: jokio nepatogumo, o įspūdis – milžiniškas.
„Tas dvigubas sąstatas man be galo patiko, nes nereikia patirti seno automobilio diskomforto (kad ir kaip juos mėgčiau). Važiuoji absoliučiame komforte su nauju defenderiu, tačiau užnugaryje tempi ryškią ikoną. Ta dermė yra nuostabi, įvaizdis – pribloškiamas. Tobula forma, galėčiau taip visuomet važinėti, nenuimdamas savo pirkinio nuo priekabos“, – prisipažįsta lenktynininkas.
Visgi jis išsitaria turįs dar vieną didelę svajonę: nusivežti įsigytąjį veteraną ten, kur jis sutvertas būti. Skrosti bekelę, skintis į tikslą per sudėtingiausias sąlygas, skęsti smėlio, dulkių ir nuotykių debesyje. Taigi tikėtina, kad profesionalaus piloto ir penktą dešimtį skaičiuojančios bekelės legendos laukia išties jų tandemo vertas nuotykis – išbandymas Dakaro kopomis.