Pilnametystės ir dar daugiau sulaukusius automobilius vadinti moderniais gal ir nėra itin tikslu, bet, lyginant su „Ovoko Racing Team“ komandos „Defender“ senoliu, seniausiu „bolidu“ Dakaro ralyje, dauguma konkurentų atrodo gerokai stipresni. Ir tai lėmė taisyklės. Dėl to klasikinių automobilių įskaitoje lenktyniaujantis Karolis Raišys susiduria su papildomais iššūkiais. Kur jis gali atsigriebti?

Dakaras moka sužavėti nuo pirmųjų greičio ruožų. Jų startas prasideda dar su aušra. Iš už kalvoto horizonto kylant milžiniškam liepsnų kamuoliui, kurio sumažintą variantą toli šiaurėje įsikūrusioje Lietuvoje vadiname saule, į akmenų kanjoną nutolsta klasikinis „Defender“ pirmtakas. Paskui save jis palieka tik smėlio dulkių šleifą ir griaudžiantį V8 variklio garso takelį. Automobilių sporto romantika, tokia, apie kokią lenktynių džentelmenas, britiškų automobilių mylėtojas K. Raišys tik ir svajojo.

Vis dėlto lietuvis žinojo, kur veliasi, suprato, kad romantika gražiais vaizdais neapsiriboja: ji žadina įvairialypes emocijas, kurios šią akimirką gali pasirodyti itin drumstos, bet vėliau pavirs puikiomis istorijomis.

Kad ir per kokio grožio natiurmortą važiuoji, iš automobilio viskas atrodo kitaip. Konkrečiai iš to, kuriuo lekia K. Raišys ir šturmanas Ignas Daunoravičius, – labai neryškiai. Vaizdas pilkšvas ir vibruojantis, tarsi kas seną, gerokai sudūlėjusią vaizdajuostę į grotuvą būtų įdėjęs. O tai – seniausio Dakare dalyvaujančio automobilio ypatumai.

K. Raišys ir I. Daunoravičius lenktyniauja su 1989 metų gamybos „Land Rover 109 Station Wagon“ modeliu, tokiu pačiu, kokiu du broliai prancūzai įveikė patį pirmąjį, 1979-aisiais surengtą ralį iš Paryžiaus į Dakarą. Jis įdomus tuo, kad inauguracinėse lenktynėse broliai itin sunkią trasą įveikė standartiniu, o ne sportui paruoštu modeliu. Beje, tą pirmąjį Dakarą laimėjo „Range Rover“.

„Dakar Classic“ įskaitoje gali dalyvauti tik tokie automobiliai, kurie originaliai dalyvavo lenktynėse nuo 1979 iki 2005 metų. Lietuvių „bolidas“ – pats seniausias, tad priklauso seniausių automobilių kategorijai. O joms galioja skirtingi techniniai reikalavimai.

„Naujesniems automobiliams techniškai leidžiama gerokai daugiau modifikacijų nei mūsiškiam, taigi mūsų „Defender“ pirmtakas beveik standartinis: turi tik geresnius stabdžius, antrą degalų baką ir modernią saugumo įrangą, kuri yra privaloma, ir viskas. Man pačiam daugiau nieko kaip ir nereikia, noriu patirti tą originalią Dakaro dvasią, bet neatsisakyčiau modernesnės važiuoklės, nes su šia konkuruoti su kitais dalyviais itin sunku“, – pasakoja K. Raišys.

Modernesniems automobiliams, kurių absoliučiai didžioji dauguma turi jau nepriklausomas pakabas, organizatoriai leidžia šiokias tokias modifikacijas, daugumai galima susimontuoti geresnius, modernesnius amortizatorius.

Tuo tarpu lietuvių vairuojamas „Defender“ pirmtakas originaliai turi senovinę pakabą iš lingių. O organizatoriai konstrukcijos keisti neleidžia. Ką tai reiškia? Visureigis su lingėmis ne toks stabilus ir pasižymi ypač nedidele ratų eiga.

Priekyje dėl trumpų lingių ji siekia vos 6 centimetrus, gale – jau bene dvigubai daugiau. Bekelėje didelė pakabos eiga yra labai svarbi, nes ji leidžia ratams geriau artikuliuoti per nelygų paviršių, išlaikyti stabilumą ir nuolatinį sukibimą su keliu, ar ta danga, per kurią važiuoja Dakaro dalyviai.

„O mes gi šokčiojame dykuma kaip kengūros. Turiu pasakyti, kad pirmosiomis dienomis tai atrodo labai linksma, automobilio charakteris iš tiesų neeilinis. Jį ne visuomet lengva prognozuoti, bet bandome važiuoti, veržtis į priekį, ir džiuginame visus, ką sutinkame pakeliui“, – šypsosi K. Raišys.

Savaime suprantama, kad istorinių automobilių lenktynes laimės tie, kurie yra naujesni. O juk lenktynių idėja yra sutraukti visą grietinėlę. Jeigu kultinis lietuvių „Defender“ senolis ar pirmąjį Dakarą laimėjęs „Range Rover“ nebus konkurencingi (nes juk 2005 metų modeliai bus greitesni), niekas šios istorijos nenorės ištraukti į viešumą. Dėl to lenktynės vyksta kiek kitokiu, važiavimo tiksliam laikui principu.

Organizatorius pagal automobilio amžių suskirstytiems dalyviams užduoda tempą, vidutinį greitį, kuriuo sportininkai turi įveikti daugiau nei šimto kilometrų ilgio greičio ruožą, ir dalyviai privalo nurodytu tempu, pavyzdžiui, 74 km/val. greičiu, įveikti visą ruožą. Organizatorius žino, kurią sekundę dalyvis turi atsirasti kiekviename maršruto taške. Įskaitinių taškų – daug, o įdomiausia tai, kad dalyviai nežino, kur jie. Taigi taktika važiuoti lėtai, ten, kur sudėtinga, o vėliau gerai paspausti, kad prisivytų iki reikiamo vidutinio greičio, nepavyks.

K. Raišys šiose, angliškai „Regularity rally“ vadinamo formato, lenktynėse yra labiausiai patyręs lietuvis. Tokiu principu vyksta visi klasikinių automobilių raliai, o K. Raišys su „Jaguar“ markės modeliais yra 4 kartus laimėjęs prestižiškiausią „Monte Carlo Historique“ ralį seniausių automobilių kategorijoje.