- Karolis Raišys ir Ignas Daunoravičius „Dakar Classic“ įskaitoje užėmė 3-ąją vietą, pasiekdami geriausią lietuvių rezultatą 2025 m. Dakaro ralyje.
- 46 metų „Land Rover 109 Station Wagon“ automobilis, paruoštas paskutinę minutę, 7 tūkst. km maratoną įveikė su minimaliais gedimais.
- Ekipažas atgaivino klasikinio Dakaro dvasią – be techninės pagalbos, su palapinėmis ir atsarginėmis dalimis varžovų sunkvežimyje, įrodydami legendinį „Defender“ patikimumą.
Geriausias lietuvių rezultatas 2025 metų Dakaro ralyje pasiektas „Dakar Classic“ klasėje – daugiau nei staigmena. Mažai kas tikėjo, kad paskutinę naktį sukonstruotu automobiliu į avantiūrą pasileidęs ekipažas pasieks finišą, apie tai ir patys Karolis Raišys su Ignu Daunoravičiumi tik svajojo, o apie kažkokį rezultatą skrendant į Saudo Arabiją nebuvo jokių minčių. Tačiau beveik pusšimčio metų sulaukęs „Defender“ senolis „Ovoko Racing“ komandą atvežė net ant trečiojo „Dakar Classic“ podiumo laiptelio bendroje įskaitoje, už nugaros palikus galybę gerokai jaunesnių pretendentų.
Misija neįmanoma tapo realybe
Dakaro raliui, laikomam sudėtingiausiu maratonu pasaulyje, reikia kruopštaus pasiruošimo, tad nenuostabu, kad logiškai mąstantys ir didelę patirtį sukaupę bekelės grandai, tokie kaip klasikinius „Defender“ iš pagrindų pažįstantis Audrius Sutkus ar Antanas Kanopkinas, atkalbinėjo K. Raišį nuo šios avantiūros.
Jis su mechanikų komanda sunkų gyvenimą mačiusį ir kiek papuvusį, tačiau vis dar važiuojantį 46 metų amžiaus legendinio „Defender“ pirmtaką „Land Rover 109 Station Wagon“ lenktynėms pradėjo ruošti likus mėnesiui iki išplukdymo į Saudo Arabiją. Šturmaną susirado likus trims savaitėms. Į keltą spėjo vos surinkę automobilį.
Apie kažkokius rimtesnius testus nebuvo nė kalbos, tačiau ir trauktis nebebuvo kur. Ir vyrai į Dakarą iškeliavo be jokios techninės pagalbos, susimetę palapines į bagažinę, o atsargines dalis – į varžovų sunkvežimį.
Dakaro sekėjai lažinosi, kiek šis ekipažas važiuos iki jų automobilis sugrius. Tik dideli optimistai galėjo pasvarstyti, kuriame dešimtuke lietuviai gali atsidurti. Nes K. Raišys – patyręs ir tituluotas klasikinių automobilių ralių specialistas, o I. Daunoravičius – nagingas mechanikas, kuriam suremontuoti paprastą, senovinės konstrukcijos automobilį nebus sudėtinga.
Tačiau kai svajonė buvo tik finišas, sausio 17 dieną paskutiniame greičio ruože užtvirtintas neįtikėtinas rezultatas – 3 vieta bendroje „Dakar Classic“ įskaitoje, kurioje startavo beveik 100 ekipažų, entuziastams perspjovė gimtadienius, Kalėdas ir Naujuosius metus kartu sudėjus.
„Aš negaliu patikėti šiuo rezultatu, aš negaliu patikėti kaip šis automobilis važiavo, kaip puikiai Ignas dirbo, neįsivaizduoju kaip čia viskas pavyko, nes apie tai net svajoti nedrįsau“, – sunkiai žodžius po galutinio finišo rinko euforijos apimtas K. Raišys, kurio paskutinis atsižymėjimas Dakare bus ant podiumo pakylos.
Senolis nustebino kantrumu
Pasirinkdamas patį seniausią, patį pirmąjį 1979-aisiais metais surengtą maratoną iš Paryžiaus į Dakarą įveikusį „109 Station Wagon“ automobilį, moderniųjų „Defender“ pirmtaką, K. Raišys norėjo atkurti ankstyvųjų laikų istoriją, kai dalyviai šias lenktynes priėmė kaip avantiūrą. Važiuodami be jokio techninio palaikymo, jie žinojo, kad miegoti nepavyks, naktimis teks remontuoti, pjaustyti metalą, galvoti paprastai įgyvendinamus techninius sprendimus, kurie leis sugedusiam senoliui tęsti varžybas.
Kad gedimų bus – nebuvo jokių abejonių – net ir naujų automobilių metalas negali atlaikyti daugiau nei 7 tūkst. kilometrų, iš kurių 4 tūkstančiai – bekelės greičio ruožais.
Tačiau didžiausiam netikėtumui, būtent solidaus amžiaus „Defender“ pirmtakas visus nustebino kantrumu ir puikiomis pravažumo savybėmis. K. Raišys visą pirmąją savaitę po kiekvieno finišo krykštavo kaip vaikas negalėdamas patikėti, kaip šis techniškai pasenęs automobilis važiuoja. Be to, čia sumontuotas „Rover V8“ variklis, su kokiu pirmąjį Dakarą 1979 metais laimėjo su „Range Rover“ modeliu važiavę lenktynininkai, suteikė automobiliui dar daugiau charakterio, džiugino ekipažą ir žiūrovus savo garsu.
Per dvi savaites „Defender“ senolis patyrė vos kelias technines problemas. Pirmoji sukūrė kuriozišką vaizdą: nutrūkus akseleratoriaus trosui, I. Daunoravičius puskilometrį iki greičio ruožo finišo važiavo palindęs po pakeltu variklio dangčiu, ranka valdydamas akseleratorių, o K. Raišys tuo metu žiūrėjo į kelią išlindęs per šoninį langą.
„Tėtis man vis sakydavo, kad pasitikrinčiau akseleratoriaus trosą. Vieną dieną nepasitikrinau, ir nutrūko“, – juokėsi lenktynininkas, kuriam ši situacija baigėsi stebėtinai gerai, jie dėl to prisirinko nedaug baudos taškų.
Prieš pat poilsio dieną nuo didelio smūgio nutrūko variklio ir pavarų dėžės pagalvės. Automobilis stebėtinai kantriai daugiau nei du šimtus kilometrų dykuma įveikė kabančiais komponentais ir atvežė ekipažą į bivaką. O vieną dieną prakiuro duslintuvas.
Žinoma, dideles apkrovas patiriantis metalas dėvisi, tad automobiliui priežiūros reikėjo. Patys automobilį remontavę I. Daunoravičius ir K. Raišys palapinėje miegodavo vidutiniškai po 4 valandas. Prieš Dakarą gerai išnaršę rrr.lt svetainę, atsarginių dalių lietuviai turėjo pakankamai. Įdomu tai, kad didžioji dalis jų buvo naudotos: kitų senųjų „Defender“ modelių kėbulai gal ir baigė savo gyvavimą, bet tvirti komponentai tęsė nuotykius.
„Ovoko Racing“ avantiūristai ir Dakaro pankai susilaukė daug lietuvių palaikymo, net ir Saudo Arabijoje esantys tautiečiai norėjo padėti vienišiams, veržėsi bivake pridėti ranką prie automobilio remonto, tačiau toks geranoriškumas vos nepridarė problemų lietuviams. Prie automobilio gali dirbti tik akredituoti žmonės.
Pergalės receptas – stabilumas
Nepaisant to, stebuklingai, be didesnių techninių kaprizų veikęs „Defender“ pirmtakas leido ekipažui kiekvieną dieną laikytis lyderių dešimtuke. K. Raišys aukštą ir 2 tonas sveriantį, su niekuo nesupainiojamą stačiakampį ant ratų, dėl trumpų lingių pasižymintį vos 6 centimetrų priekine pakabos eiga, privertė lėkti kaip ralio automobilį, o I. Daunoravičius atskleidė savo, kaip puikaus navigatoriaus talentą.
Nors lietuviai tik 2-uose etapuose pateko į lyderių trejetuką, stabilus važiavimas davė rezultatą. Kol kiti klysdami ir klimpdami savo baudos taškų kraičius pripildė tiek, kad pasitraukė iš kovos dėl podiumo, lietuviai kilo į viršų.
„Automobilis visur veikė neįtikėtinai gerai. Aš pats labiausiai bijojau kopų, nes jos – itin klastingos, o mūsų techninės charakteristikos joms ne itin tinkamos, tačiau kažkokiu būdu neužklimpome“, – sakė K. Raišys.
Iš tiesų, nors jau 46 metų sulaukęs automobilis techniškai buvo mažiausiai pažangus, jis įrodė, kad „Defender“ tapo ikona ne dėl gražių pasakojimų. Taip didžiausiam netikėtumui, vieninteliais lietuviais, iš 2025 metų Dakaro ralio parvežusiais Beduino statulėlę, tapo „Classic“ įskaitos avantiūristai K. Raišys ir I. Daunoravičius, važiavę pačiu seniausiu ralyje „Defender“ pirmtaku.