Mums reikėtų sukti į dešinę. Ten – stati, vandens išgraužų perdrėksta nuokalnė; dabar, vasarą, jos apačioje telkšo sekli brasta, o tolėliau – dar statesnis, itin siauras užkilimas nelygiu reljefu. Vieni juokai „Defender“, smagi bekelės maršruto dalis, parodanti automobilio galimybes.
Tačiau „Land Rover“ vyresnysis instruktorius Karolis Raišys sunerimsta ir klausia, ar tikrai galime ten važiuoti. Labai sudėtingas vieškelio ruožas jau gana seniai nenaudojamas, paprasti automobiliai, net ir didesni SUV, čia nekiša nosies: šią atkarpą gali įveikti nebent rimti visureigiai arba keturračiai. Keliukas tankiai apaugęs medžiais, jų plačiai išsikerojusios šakos gali įbrėžti automobilį. O tai – asmeninis Mindaugo modelis.
„Važiuojam!“ – entuziastingai pro petį į Karolį pažiūrėjo šio „Defender“ pasivažinėjimo herojus ir nėrė žemyn.
Nors naująjį „Defender“ M. Vingras įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio ir tapo vienu pirmųjų savininkų Lietuvoje, jis vyrui nėra porcelianinis trofėjus. Tai – nuotykių ieškotojo charakterį atitinkantis įrankis emocijoms rinkti. O šių herojaus kolekcijoje – ne mažiau nei paveikslų Luvre. Štai lietuvis burine jachta yra perskrodęs Ramųjį vandenyną, dabar su šeima planuoja plaukti aplink pasaulį.
„Gyvenimas labai greitai bėga. Atsiverti pasą, pasižiūri ir supranti, jog reikia su tuo kažką daryti, nes žinai taisyklę, kad kai atsiranda galimybių, dažniausiai nėra laiko, o kai atsiranda laiko, jau nebebūna sveikatos. Todėl dabar stengiamės veikti viską, ką galim, bandom įgyvendinti svajones“, – apie beprotišką gyvenimo tempą užsiminė žmoną ir tris vaikus turintis vyras. Jis nelaukdamas senatvės viską susidėlioja taip, kad iš gyvenimo pasiimtų kuo daugiau.
Pasauliui pažinti M. Vingras renkasi vandenį, nes jame galima pabėgti nuo civilizacijos, geriau susipažinti su savimi ir pamatyti unikalių vietovių, į kurias neskrenda lėktuvai, neveža traukiniai ir nevažiuoja automobiliai. Išsimaudyti karštame vandenyje šalia veikiančio ugnikalnio, kuris tarsi piramidė stūkso Viduržemio jūros centre, gali tik nuplaukęs laivu. Išvysti, kaip nuo civilizacijos šimtmečiais nutolusioje saloje mokytojas moko vaikus formulių šakele braižydamas ant smėlio, gali taip pat tik nuplaukęs laivu.
Buriavimu aktyvų gyvenimą propaguojantį Mindaugą užkrėtė draugai. Pirmoji savaitės kelionė per Viduržemio jūrą buvo kupina įspūdžių, sužavėjo kapitonų išprusimas. Iš Šiaulių kilęs vyras pats įniko į šią veiklą ir, subūręs komandą, pradėjo aktyviai sportuoti.
Per 6 metus su „Platu 25“ modelio jachta, pavadinta „Mojito“, komanda laimėjo viską, ką galima laimėti Lietuvoje, Latvijoje, Baltijos šalyse, tapo pirmaisiais lietuviais, dalyvavusiais pasaulio čempionate. Tačiau ilgainiui dėl sporto traumų Mindaugas turėjo pasitraukti iš aktyvios veiklos.
„O ką daro pensininkai buriuotojai? Taigi „kruizina“, – lyg anekdotą skėlė M. Vingras. Tačiau jo kruizo istorija – toli gražu ne kaip pensininko. Jis išsilaikė visas reikalingas laivavedžio kategorijas, nusipirko jachtą, kelerius metus pasiplaukiojo su šeima Viduržemio jūroje, o tada su žmona išplaukė į Ramųjį vandenyną.
Keturiese, su bičiulių iš Ukrainos pora, neregėdami žemės praleido du mėnesius. Ir plaukė jie su paprastu, serijinės gamybos, pakrantėms tyrinėti pritaikytu 14-os metrų burlaiviu.
„Per vandenyną reikėtų plaukti su „Defender“, o mes tą darėm su iškeltu, keturiais ratais varomu „Volkswagen Golf“. Pats nebūčiau drįsęs to daryti, bet aš pasitikėjau kapitonu, jau apiplaukusiu pasaulį, įveikusiu 110 tūkst. jūrmylių šiuo laiveliu“, – drąsos pagrindą vaizdžiu pavyzdžiu atskleidė keliautojas.
Ten jis suprato, kad visas įdomumas – vandenynuose. Apskaičiuoti ir pasverti galimybes mėgstantis vyras nusipirko vandenynams pritaikytą jachtą ir jau pradėjo kelionę aplink pasaulį su šeima ir vaikais. Jos įspūdžiais dalijasi „Sailing Sparkle“ „Facebook“ paskyroje.
Aišku, gyvenime dar ne visi taškai ant „i“ sudėlioti, tad kelionė vandeniu vyks su pertraukomis, teks grįžti ir į Lietuvą. O kaip čia, ant žemės? Sugrįžęs M. Vingras ieško nuotykių ir automobiliu.
„Mes gyvenam prie laukų, pelkynų, kur yra neišvažiuojamų kelių; būna, su sūnum neturime ką veikti, tai apsukam didesnį ratą. Kartą kaip įvažiavom į tešlą iki grotelių, galvojau, sėdom, tikrai traktoriaus reikės pėdinti ieškoti. Bet viską susijungiau, pirmyn atgal, pirmyn atgal pasistumdėm, išvažiavom“, – istorijas apie tai, kad su savuoju „Defender“ tikrai ne vien tik asfaltu važinėja, pasakojo pašnekovas.
Tiesą sakant, aktyvus nuotykių ieškotojas – didis „Land Rover“ prekių ženklo mėgėjas, besižavintis didinga šio modelio istorija. Suprasdamas, kad klasikiniams automobiliams reikia daugiau meilės, dėmesio ir kad jie neužtikrina gero komforto kasdienėse kelionėse, klasikiniu „Defender“ gražuoliu niekada ir nepapildė garažo. O juk automobiliai skirti važiuoti!
„Šio naujojo „Defender“ labai laukiau. Sekiau visą informaciją prieš jam pasirodant, visą „Youtube“ peržiūrėjau ir net šiek tiek bijojau: kaip galima „Defender“ padaryti modernų, jei jis negali būti modernus? Jis turi būti kampuotas, toks, anoks. Galvojau, sugadins nulaižydami. Bet kai pasirodė, žagtelėjau: man automobilį pagamino!“ – istoriją pasakojo nuotykių ieškotojas.
Vienu pirmųjų „Defender“ savininkų Lietuvoje tapęs vyras sako, kad šis 4x4 visureigis visiškai atitinka jo charakterį ir gyvenimo būdą.
„Gali skrieti magistrale kaip limuzinu, laikydamas vairą dviem pirštais, o paskui nusukti į pievą. Automobilis suteikia pasitikėjimo. Anksčiau jau po poros metų imdavau dairytis į kitus modelius, dabar nematau prasmės, nes „Defender“ – mano automobilis.“
„Land Rover“ instruktoriaus K. Raišio diena su M. Vingru buvo neįprasta: po sunkiai pasiekiamas ir gamtą naujomis spalvomis atskleidžiančias vietas klajoję vyriškiai bičiuliškai šnekučiavosi apie meilę britiškiems automobiliams, laivus, buriavimą. „Defender“ vairuotojai žino, kad vairuoja tikrus visureigius, bet neretai neįsivaizduoja jų galimybių platumo, tad tokie pasivažinėjimai juos nustebina. Šis herojus žino, ką turi, ir tuo naudojasi.
Tačiau iš pažintinės kelionės vyrai namo grįžo praturtėję: M. Vingras pirmą kartą išbandė „Defender“ inžinierių sukurtą važiavimo nuokalne valdymo sistemą. Kadaise su bekelės visureigiais purvynuose murkdęsis entuziastas savo automobiliu to nebuvo daręs. O K. Raišys pasišovė buriuoti ir semtis iš gyvenimo viską, ką jis gali pasiūlyti.